Valdininkų akys atsivėrė tik tada, kai nukasė kalno šlaitą

     Kultūros paveldo puoselėtojai statybininkams leidžia viską: ardyti reljefą, kirsti medžius, darbus pradėti neatlikus tyrimų. Ir visa tai vyksta baroko perlo Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios pašonėje.

Atrodytų, kad Antakalnio rajoną kultūros paveldo puoselėtojai turėtų saugoti kaip savo akį, tačiau taip nėra.

Kartais dėl kiekvienos smulkmenos priekabūs saugotojai šį kartą buvo akli ir kurti.

M.K.Paco gatvėje prieš pradedant statybas neatlikti archeologiniai ir geologiniai tyrimai, savavališkai iškirsti medžiai – tai tik keli pažeidimai, prieš kuriuos užsimerkė Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Jau spėjusios įsibėgėti statybos būtų vykusios ir toliau, jei ne aktyvūs vietos gyventojai.

Iš klaidų dar nepasimokė

Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas patvirtino, kad inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai M.K.Paco gatvėje nėra registruoti.

Projektą rengusi bendrovė „Architektūros kūrybinė grupė“ net nemanė pasirūpinti, kad specialistai tokius tyrimus atliktų. O juk namai turėjo iškilti ant kalno šlaito.

Projektuotojai nepasimokė iš klaidų – Vilniuje jau yra apie du šimtus deformacijos paveiktų pastatų.

Anot J.Satkūno, geologiniai tyrimai yra privaloma statybinių tyrimų dalis, jie būtini vertinant inžinerines geologines sąlygas, šlaito stabilumą.

Tačiau keturių namų M.K.Paco gatvėje statytojai nemanė, kad tai būtina.

Paprašė atleisti vedėją

Nesitikėdami, kad kultūros paveldo saugotojai puls ginti viešojo intereso, M.K.Paco, Saulės, Vasaros ir Pavasario gatvių visuomeninės žmonių teisių gynimo bendrijos „Kilnusis darbas“ nariai raštu kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį.

Jie nurodė, kad prie Šv.Petro ir Povilo bažnyčios ardomą žemės reljefą pastebėjo tik kovo mėnesį. O juk sklypas M.K.Paco gatvėje patenka į urbanistikos paminklo teritoriją, ne tik į bažnyčios, bet ir Laterano kanauninkų vienuolyno vizualinės apsaugos zoną.

Bendrijai „Kilnusis darbas“ pasidomėjus statybos leidimu paaiškėjo, kad toje vietoje turėtų iškilti net keturi blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai.

Šių namų statybos projektą rengė bendrovė „Architektūros kūrybinė grupė“.

Paaiškėjo, kad KPD atstovai lengva ranka pritarė šiam projektui, nors jame buvo parašyta, jog bus pakeistas žemės sklypo reljefas.

„Tokio pobūdžio darbai neabejotinai pakenks saugomo objekto kraštovaizdžiui. Kultūros paveldo saugotojai negalėjo suteikti leidimo reljefui keisti prieš tai net neatlikus jokių papildomų tyrimų“, – piktinosi viena bendrijos „Kilnusis darbas“ narių Danutė Puzirauskienė.

Sujudusių Antakalnio gyventojų nuomone, kalčiausia šioje istorijoje ne savivaldybė, suteikusi leidimą statyti M.K.Paco gatvėje.

Kaltininkas yra KPD, kurio neteisėti veiksmai sudarė sąlygas tam leidimui gauti ir daryti žalą kultūros paveldo objektui.

Todėl bendrija „Kilnusis darbas“ Š.Biručio paprašė atleisti KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėją Vitą Karčiauską iš pareigų.

Ant vienuolyno – šešėlis

Nors dokumentuose nurodoma, kad vertingas reljefas nebus liečiamas, neabejojama, jog toks teiginys yra tik deklaratyvus. Juk statybos projekte aiškiai matyti, kad jo įgyvendinimo metu bus nukastas kalnas.

Anot D.Puzirauskienės, niekas iš gyventojų nesuspėjo suskaičiuoti, kiek iškasto grunto statytojai spėjo išvežti, tačiau pastebėjo iš statybvietės išriedančius bent kelis žemių prikrautus didžiulius sunkvežimius.

Gyventojai paprašė ir Seimo narės Aurelijos Stancikienės pagalbos, kad ji kreiptųsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Anot parlamentarės, visuose dokumentuose parašyta, kad reljefas prie Šv.Petro ir Povilo bažnyčios yra saugomas.

Tad tie, kurie derino projektą, turėjo būti akli, jeigu nematė, kad keturi pastatai bus statomi ant reljefo. Kita bėda – suprojektuoti statiniai bus aukštesni už kitoje gatvės pusėje esantį Laterano kanauninkų vienuolyną.

Todėl ant jo tekant saulei kris šešėlis. Antakalnio gyventojų nuomone, šia aplinkybe KPD taip pat turėjo pasidomėti, bet to nepadarė.

Kelia triukšmą dėl medžių

Tylėti neketinantys gyventojai suskaičiavo, kad M.K.Paco gatvės dviejuose sklypuose, kuriuose pradėtos statybos, anksčiau augo mažiausiai dvidešimt šeši saugomi medžiai. Dauguma jų buvo iškirsta.

Bendrijos „Kilnusis darbas“ narių manymu, prie to ir vėl nagus prikišę KPD atstovai.

Juk savivaldybė leidimą medžiams kirsti suteikia tik suderinusi su kultūros paveldo saugotojais.

Beje, statybos projektas buvo parengtas nenurodant iškirstų saugomų medžių ir krūmų.

Prieš patvirtindamas projektą KPD į šią aplinkybę neatsižvelgė. Priešingai – leidimą kirsti medžius suderinusi KPD specialistė pritarė ir statybos projektui, prieš tai nepatikrinusi, ar jame numatyti sprendiniai nedarys žalos saugomiems medžiams ir krūmams.

Blogybių net nepastebi

KPD Vilniaus teritorinio padalinio vyresnysis specialistas Artūras Sakalauskas tvirtino, kad Antakalnio vertingoji savybė – reljefas – nebus pažeistas.

Jis aiškino, esą kalva pabaigus statybas bus išsaugota, lyg nematydamas, kad ji jau nukasta.

A.Sakalausko žodžiais, projektuojami statiniai nei aukščiu, nei apimtimi neužgoš Šv.Petro ir Povilo bažnyčios ir Laterano kanauninkų vienuolyno, lyg nepastebėdamas, kad namus ketinama statyti aukščiau ant kalvos.

KPD atstovas nusiplovė rankas ir dėl iškirstų medžių. Anot jo, kultūros paveldo puoselėtojai leido iškirsti tik natūraliai, savaime išaugusius medelius ir menkaverčius krūmus.

Statybas M.K.Paco gatvėje sustabdė gyventojai

Statytojui gresia didžiulės baudos

Bendrijos „Kilnusis darbas“ vadovas Vytautas Grivickas sakė, kad Antakalnio gyventojai apie statybas sužinojo per vėlai, kai jos jau buvo pradėtos.

Mat naujoji tvarka numato, kad tokiems namams statyti detalusis planas nebūtinas. Tad nebuvo šio dokumento svarstymo, kurio metu kviečiami ir kaimynai.

Priremtas prie sienos V.Karčiauskas tvirtino, kad darbus M.K.Paco gatvėje sustabdė, nes neatlikti archeologiniai tyrimai.

Už tai statytojui ar rangovui gresia iki 12 tūkst. eurų bauda.

Galų gale sujudo ir aplinkosaugininkai – surašė protokolą už saugotinų medžių iškirtimą. Tai patvirtino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Albinas Morkūnas.

Arūnas Dumalakas („Lietuvos rytas“) 2015-04-06 10:35, atnaujinta 2015-04-06 18:51

Informacija paimta iš:

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/valdininku-akys-atsivere-tik-tada-kai-nukase-kalno-slaita.htm?p=2